Dalyviai
OZMA (Prancūzija)
Dave Florsch – ts
Guillaume Nuss – trmb
Adrien Dennefeld – g
Edouard Séro – Guillaume – el-b
Stéphane Scharlé – dr, perc
Jei šią grupę pavadinsime vienu Vilnius Mama Jazz talismanų, tai nebus klaida. Ozma auga ir vystosi kartu su festivaliu. Vilniuje jie kartu su mumis šėlo ir gerais laikais, ir per krizę, ir dabar – laikmečiu, kurį apskritai sunku kaip nors apibūdinti. 2006-aisiais debiutavusi festivalio scenoje, šįmet prancūzų grupė jame gros jau ketvirtą sykį. O kaip kitaip? Ištikimų draugų nepakviesti į jubiliejaus šventę būtų negražu. Be to, po kiekvieno Ozma vizito sulaukiame klausimo - „o kada jie sugrįš vėl?“.
Šįmet penki patrakę prancūzai festivalyje viešės jų karjerai svarbiu laiku. Vilniuje jie pasirodys lapkričio 19-ąją. Diena anksčiau Europos parduotuvėse pasirodys naujutėlis, ketvirtasis grupės albumas Peacemaker. Bet tikimybė išgirsti daug kūrinių premjerų – tik viena iš daugelio priežasčių nepraleisti šio nenuspėjamo koncerto.
Kai 2001-aisiais debiutavo ambicingų jaunų muzikantų trio, jis iškart patraukė dėmesį. Strasbūro klubuose ir koncertų salėse savo reputaciją pamažu kūrę atlikėjai grojo pusiau improvizuotą muziką, kuri nebuvo tiesiog džiazas. Grupės kūryboje girdėjosi ir alternatyvaus roko dievukų Sonic Youth ar Radiohead, ir avangardo, ir dar velniai žino ko įtaka.
Muzikos gurmanai sutelkė įdėmius žvilgsnius į gimstantį reiškinį. Ir neapsiriko. Iki kvinteto palaipsniui išaugusi grupė 2006-aisiais laimėjo nacionalinį Prancūzijos džiazo konkursą ir nebesidairė atgal – jos populiarumas ir pripažinimas nuo to laiko tik didėja.
Šiuo metu jos pasiekimų sąraše – jau keturi intrigą keliantys albumai, per 120 koncertų ne tik Europoje, bet ir Azijoje bei Afrikoje. Patys muzikantai sako, kad jų kūryba – laisva pramogų erdvė, į kurią patenka įvairiausi įkvėpimo elementai. Niekada nežinai, kas jiems šaus į galvą, ir tai tikrai labai žavu. Juolab kad grupei netrūksta pasekėjų – jos narių kūrybos dirbtuvės Lenkijoje, Švedijoje, Baltarusijoje ir kitose šalyse sulaukia didelio susidomėjimo.
Pakanka pažiūrėti, ką ši grupė išdarinėja pastaruoju metu. Po išradingumu žaižaravusių albumų Electric Taxi Land ( 2007 m.) ir Strange Traffic (2009 m.) jau atrodė, kad dar kažkuo nustebinti Ozma tiesiog nebegali – tiek polėkio ir eksperimentų buvo į juos sudėta.
Kurgi ne. Po trumpo atokvėpio muzikantai ėmėsi muzikos ir vaizdų sintezės. Pirmiausia scenoje sukūrė gyvai atliekamą garso takelį vokiečių 1932-ųjų nebyliojo kino filmui Vampyr. Monrealyje susižavėjusių melomanų akivaizdoje įgarsino tikrą nebyliojo kino šedevrą – Šarvuotį Potiomkiną.
To nepakako kūrybos alkiui numalšinti, tad atsirado dar du labai įdomūs projektai. Vienas jų – muzika pasirodymams, kurių metu ekranuose demonstruojamos įdomiausių jaunųjų Europos fotografų nuotraukos. Kitas – ambicingasis Ozma Orkestra, koncertams iki 10 muzikantų išplėstas grupės variantas.
Standartinėje grupės sudėtyje taip pat įvyko pokyčių – su ja atsisveikino trombonininkas Guillaume'as Nussas. Maloni staigmena – Vilniuje jis vis dėlto pasirodys su Ozma. Matyt, festivalyje patirti įspūdžiai ir Vilniaus publikos trauka daro stebuklus.
Visi šie darbai subrandino naująjį dvylikos melodijų rinkinį Peacemaker. Patys Ozma tarp savo įkvėpimo šaltinių šiuo metu mini Šiaurės Europos džiazą, poproką, net rupų grunge stilių ir kultinių režisierių Davido Lyncho bei Jimo Jarmuscho filmų atmosferą.
Kokteilis, kvepiantis beprotybe? Mums irgi taip atrodo. Bet iš Ozma publika ir yra įpratusi tikėtis būtent to. Elektrinės garso džiunglės, mutuojanti ir formą keičianti muzika – grupės pažadas, kuriuo galima tikėti. Todėl „sveiki sugrįžę“ šiems muzikantams sakome su malonumu.